Ladri di biciclette / Dviračių vagys (1948)

„Dviračių vagys“ – tai filmas, kurį turėtų pamatyti kiekvienas kino meno žinovas ir mylėtojas, o kino klubo „8 ½“ nariui – tai tiesiog būtina. Šį kartą kino gurmanams pristatomas, kaip Andre Bazenas pasakytų, grynojo, švaraus kino pavyzdys – vienas garsiausių bei svarbiausių italų neorealizmo šedevrų ir tikruoju simboliu tapęs, Oskaro, Auksinio gaublio ir kitų reikšmingų apdovanojimų laureatas Vittorio De Sicos filmas -„Dviračių vagys“ (1948). Filmas taipogi įtrauktas į UNESCO kino paveldo fondą. Tai pasakojimas apie neturtingą kino afišų klijuotoją, aistringą kino mylėtoją bei jo mažametį sūnų, iš kurio pirmąją darbo dieną pavagiamas dviratis. Be šios, tuomet itin populiarios transporto priemonės, jis niekaip negali dirbti, todėl ekonominės krizės apimtos pokario Romoje Antonio Ricci nieko kito nelieka, kaip pasitelkus į pagalbą savo mažametį sūnų Bruno, kuriam tėtis yra lyg Dievas, žūtbūt rasti ir susigrąžinti pavogtą dviratį per dieną, nes kitaip neteks savo išsvajoto darbo, kuriam gauti, išsiperkant dviratį, teko parduoti visą savo patalynę ( jo žmonos Marijos kraitį). Bedarbiui Antonijui dviratis – vienintelė galimybė ištrūkti iš skurdo, todėl jo paieškos tampa gyvybiškai svarbios...