Sveikatos širdies ligos


Žingsniai širdinės sveikatos link

Ką daryti, kad širdies ligos nekirstų iš pasalų? Širdis — vienas stipriausių žmogaus raumenų, nenuilstamai pumpuojantis kraują ir aprūpinantis gyvybiškai svarbiu deguonimi bei maisto medžiagomis visą organizmą. Nuo jos priklauso visos mūsų gyvybinės funkcijos.

Tačiau PSO duomenimis, nuo širdies ir kraujagyslių ligų pasaulyje kasmet miršta apie 17 milijonų žmonių.

  1. Pasaulinė širdies diena m.
  2. Koks geras vaistas nuo hipertenzijos
  3. Kraujavimas iš akies gydant hipertenzija
  4. Būti sveiku hipertenzijos gydymu
  5. 4 galvos širdies rankų sveikata
  6. Spausdinti Asociatyvi nuotr.
  7. Арчи приветствует вас, - перевела Элли.
  8. Ketoninė ir hipertenzija

Lietuvoje kraujotakos sistemos ligos taip pat yra daugiau nei pusės visų mirčių priežastis. Dažnai jos yra ir neįgalumo bei pablogėjusios gyvenimo kokybės priežastis. Daugeliu atvejų šių ligų galima išvengti žinant rizikos veiksnius, rūpinantis savo sveikata, pakeitus gyvenimo būdą. Pasak pasaulio sveikatos organizacijos PSO ekspertų, vidutinis arterinio kraujo spaudimo, cholesterolio koncentracijos kraujyje sumažinimas, metimas rūkyti gali daugiau negu dvigubai sumažinti sergamumą širdies ir kraujagyslių ligomis.

  • 9 būdai pasirūpinti širdies sveikata - DELFI Sveikata
  • Kokią mėsą galite valgyti sergant hipertenzija
  • Ką daryti, kad širdies ligos nekirstų iš pasalų? | NORTHWAY Vilnius
  • 2 laipsnio hipertenzija yra 3 rizikos gydymas liaudies gynimo priemonėmis
  • Valstybinė ligonių kasa - Širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos programa

Kas sukelia širdies ir kraujagyslių ligas? Širdies ir kraujagyslių ligas dažniausiai sukelia ne viena priežastis, o kelių rizikos veiksnių derinys.

Širdies ligomis serga vis jaunesni: sveikatą gali išsaugoti žmonos?

Rizikos veiksnių įtaka širdies ir kraujagyslių ligų atsiradimui įrodyta seniai. Rizikos veiksnys — tai  neigiamas asmeninis ar aplinkos poveikis, paskatinantis aterosklerozės išsivystymą ir sukeliantis  širdies ir kraujagyslių ligas.

Vis dėlto, mokslininkai nuolat ieško papildomų būdų, kaip galima būtų sumažinti rizikos veiksnius ir išsaugoti sveiką širdį. Štai devyni dalykai, kuriuos reikia žinoti apie širdies sveikatą. Raskite laiko pusryčiams Ispanijoje atliktas tyrimas parodė, kad sveiki ir sotūs pusryčiai gali būti paprasčiausias būdas išvengti arterijų užsikimšimo. Tyrimo rezultatai rodo, kad vidutinio amžiaus žmonės, reguliariai atsisakantys pusryčių, arba vietoj jų išgeriantys tik kavos ar sulčių, susiduria su du kartus didesne aterosklerozė s rizika, palyginti su tais, kurie valgo sočius pusryčius.

Koronarinė širdies liga prasideda ne nuo skausmų krūtinėje ar širdies infarkto, bet gerokai anksčiau — nuo žalojančio įvairių rizikos veiksnių poveikio vidinei kraujagyslės sienelei — endoteliui. Pagrindiniai rizikos veiksniai yra rūkymas, padidėjęs arterinis kraujo spaudimas, padidėjusi cholesterolio koncentracija kraujyje, netaisyklinga mityba, mažas fizinis aktyvumas, nutukimas, cukrinis diabetas, gausus alkoholio vartojimas, psichinis bei socialinis stresas.

9 būdai pasirūpinti širdies sveikata

Ypatingai svarbią reikšmę turi ir paveldimumas. Šeiminė anamnezė dalinai atspindi paveldėtą lasix nuo hipertenzijos ir kraujagyslių ligos polinkį.

Širdies ir kraujagyslių ligomis dažniau serga vyresni žmonės. Rizika susirgti vyrams sparčiai didėja nuo erių metų, moterims — nuo erių metų ar po menopauzės.

Tačiau pastaruoju metu koronarine širdies liga vis dažniau suserga jaunesni žmonės.

hipertenzija vaistas hipotiazidas

Kokie pirmieji širdies ligų simptomai? Skausmas krūtinėje, dusulys — ar visada jie įspėja apie širdies ligų grėsmę?

Širdies ligos kasmet nusineša milijonus gyvybių: ekspertai paragino keisti šiuos įpročius

Širdies ir kraujagyslių ligų yra labai daug — vienos jų yra įgimtos, kitos įgytos, dėl to ir šių simptomai gali būti įvairūs. Šiandien mes daugiau kalbame apie koronarinę širdies ligą, kuri yra viena dažniausių ir sunkiausių širdies ir kraujagyslių ligų. Koronarinė širdies liga yra būklė, kai širdį maitinančios kraujagyslės susiaurėja, vystosi taip vadinami ateroskleroziniai kraujagyslių pakitimai. Dėl to gali pasireikšti stenokardiniai krūtinės skausmai ir išsivystyti miokardo infarktas.

Dažniausiai apie širdies negalavimus praneša skausmai, atsiradę širdies plote, už krūtinkaulio, dažniausiai fizinio krūvio metu. Skausmas gali plisti ir į rankas, ypač į kairę ranką, apatinį žandikaulį, skrandžio sritį, kuris gali sumažėti ar išnykti sulėtinus tempą. Užtrukęs skausmas krūtinėje, lydimas silpnumo, šalto prakaito, nerimo, pykinimo, galvos svaigimo — tai besivystančio infarkto požymiai.

pirmoji pagalba sergant hipertenzija namuose

Sveikatos širdies ligos žmonių nejaučia jokių simptomų ir net neįtaria, kad serga klastinga liga. Be to, kartais vargina netipiniai širdies ligos požymiai: neaiškios kilmės silpnumas ar nuovargis, nerimas ar neįprastas nervingumas, nevirškinimas ar pilnumo jausmas, sunkumas krūtinėje arba po krūtinkauliu, skausmas tarp menčių, kaklo, žandikaulio ar skrandžio srityje. Dėl to dažnai žmonės uždelsia, todėl negrįžtamai pažeidžiamas širdies raumuo, neretai ištinka staigi mirtis.

Kada reikėtų sunerimti ir kreiptis į gydytoją? Atsiradus skausmams krūtinėje, dusuliui — visada reiktų kreiptis į gydytoją, kad būtų galima patikslinti šių simptomų priežastį.

kokių nuskausminamųjų negalima vartoti esant hipertenzijai

Dažnai dusulys painiojamas su peršalimo ligų simptomais, todėl laiku nesikreipiama į medikus, ir širdies ligos įsisenėja. Ar dėl širdies ligų reikia tikrintis profilaktiškai? Ypatingai svarbu kreiptis į gydytoją ir atlikti profilaktinius širdies tyrimus net ir gerai besijaučiantiems, bet turintiems nors menkiausią rizikos veiksnį rūkaliams, turintiems padidėjusį kraujospūdį, viršsvorį, genetinį polinkį žmonėms. Širdies tyrimus rekomenduojama atlikti visiems, perkopusiems 40 metų slenkstį, o sulaukus 30 metų, pasitikrinti cholesterolio kiekį kraujyje.

Pirmiausia rekomenduojama atlikti pilną kraujo riebalų lipidų ištyrimą — lipidogramą. Kadangi aterosklerozę skatina ne tik padidėjęs cholesterolio kiekis kraujyje, bet ir padidėjęs kitų kraujo riebalų, taip vadinamų trigliceridų, kiekis kraujyje, ypač sergantiems cukriniu diabetu ar metaboliniu sindromu.

Dėl to tiriant sveikatos širdies ligos riebalų lipidų kiekį kraujyje, svarbu ne tik sveikatos širdies ligos bendrą cholesterolio kiekį, bet ir įvertinti kitus lipidų rodiklius: mažo tankio lipoproteinų MTL taip vadinamo blogojo cholesterolio, didelio tankio lipoproteinų DTL taip vadinamo gerojo cholesterolio ir  trigliceridų kiekį kraujyje. Jei padidėjęs cholesterolio kiekis bei šeiminė anamnezė parodys galimai didesnę riziką, ypač  vyresniems nei 40 metų žmonėms, rekomenduojama sveikatos širdies ligos detalesnius širdies tyrimus: elektrokardiogramą, širdies echoskopiją ir krūvio testą, nustatyti gliukozės kiekį kraujyje.

hipertenzijos gydymas be galvos

Ar sveikesnė gyvensena gali padėti išvengti ar atitolinti širdies ligas? Seniai žinomi širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos būdai, tokie kaip pakankamas fizinis aktyvumas, sveika mityba, tabako atsisakymas — yra puikūs keliai į sveiką širdį.

Frederickas Bantingas kartu su Charlesu Bestu padarė perversmą medicinoje ir diabetu sergančių žmonių gyvenime — atrado insuliną. Insulinas — žmogaus kasoje gaminamas hormonas, kuris reguliuoja gliukozės kiekį kraujyje.

Pakankamam fiziniam aktyvumui palaikyti nebūtina lankyti sporto klubo, užtenka daugiau vaikščioti, važinėti dviračiu, laipioti laiptais, žaisti su vaikais ar užsiimti namų ruoša. Kokias profilaktikos priemones parekomenduotumėte?

Ką daryti, kad širdies ligos nekirstų iš pasalų?

Ilgalaikis stresas, depresija yra vienas svarbiausių hipertoninės, koronarinės širdies ligos, aterosklerozės rizikos veiksnių. Padėti gali  fizinis darbas, mankšta, sportas, bendravimas su Jums maloniais žmonėmis, atsipalaidavimo pertraukėlės keletą kartų per dieną, muzika, hobi, miegas, vandens procedūros.

Sveikatos širdies ligos pats ar su aplinkinių pagalba nepajėgiate įveikti streso, nebijokite kreiptis į psichologą ar psichoterapeutą. Jis išklausys ir patars, o esant reikalui, paskirs gydymą vaistais.

Trumpai apie širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos programą

Mesti rūkyti. Rūkantieji labai rizikuoja susirgti ateroskleroze ir jos sukeltomis ligomis. Nuo koronarinės širdies ligos, insulto jie daug dažniau miršta. Nikotinas priverčia širdį greičiau plakti, o kraujagysles — spazmuoti, todėl padidina kraujospūdį. Rūkymas padidina kenksmingą kitų rizikos veiksnių poveikį širdžiai ir kraujagyslėms — kraujo riebalų lipidųcukrinio diabeto, padidėjusio kraujospūdžio.

Rūkymas taip pat skatina kraujo krešėjimą, greitina trombocitų krešėjimo ląstelių sulipimą. Rūkančių žmonių kraujyje daugiau fibrinogeno, kuris kartu su trombocitais formuoja kraujo krešulį, taip pat daugiau homocisteino. Tai labai padidina miokardo infarkto riziką.

Tinkama mityba — nevalgyti riebiai, saldžiai,  gausiai, ypač vakarais po 19 valandosišskyrus liesą rūgpienį su rupios duonos rieke ar obuolį, nevalgyti skaitant, žiūrint televizorių, vengti traškučių, sausainių, saldainių, riešutų ir kitokių užkandžių,  alkoholio, nes jis — papildomas kalorijų šaltinis.

Aigustė Tavoraitė Skaičiuojama, kad širdies ir kraujagyslių ligų pakirstų žmonių iki metų gali išaugti net iki 23 milijonų. Gydytojai pabrėžia, kad net 80 proc. Kardiologai įvardija 25 rizikos veiksnius, kuriuos vertinant galima prognozuoti tikimybę pacientui susirgti širdies ir kraujagyslių liga. Bene pats svarbiausias kalbant apie širdinę sveikatą — kraujagyslių sveikata. Ir čia pacientas pats puikiai gali įsitraukti — atsakyti, ar jo kraujospūdis yra normalus.

Tinkamai gydyti padidėjusį arterinį kraujospūdį. Hipertenzija turi būti gydoma pastoviai, o ne pripuolamai.

Antihipertenziniai vaistai turi ne tik mažinti kraujo spaudimą, bet ir būti saugūs, patogūs vartoti ir mažinti kardiovaskulinį sergamumą ir mirtingumą. Gydyti dislipidemiją padidėjusį cholesterolio ir kitų kraujo riebalų, arba lipidų, kiekį kraujyje ar sutrikusį jų santykįtaikant tiek nemedikamentines priemones, tiek skiriant lipidus mažinančius vaistus.

Tinkamas cukrinio diabeto gydymas. Ypatingai svarbu atlikti profilaktinius širdies tyrimus, ypač sulaukus 40 metų: būtina bent kartą per metus apsilankyti pas gydytoją terapeutą ar kardiologą, profilaktiškai atlikti sudėtinį kraujo lipidų tyrimą, elektrokardiogramą ir kitus tyrimus.