NEKALTI PRISIMINIMAI (2015) / Innocence of Memories

Nobelio literatūros premijos laureato Orhano Pamuko romanas „Nekaltybės muziejus“ perkeliamas į ekraną. Autorius paaukojo visą Nobelio piniginę premiją Nekaltybės muziejui atidaryti Stambule. Čia eksponuojami knygoje minėti ir su aprašytais įvykiais tiesiogiai susiję tikri daiktai. Kiekvienam iš 83 knygos skyrių skirta atskira vitrina, o prie įėjimo laiptų lankytojus pasitinka 4 213 cigarečių nuorūkų su kruopščiai užrašytomis ypatingų įvykių datomis, kurios jautriausias smulkmenas autoriui atvirai išklojusiam Kemaliui priminė gražuolę mylimąją – tolimą giminaitę Fusuną. Prieš mirtį jis atidavė rašytojui daug sukauptų asmeninių merginos daiktų. Muziejus veikia trijų aukštų name, kuriame iš tiesų gyveno Fusuna ir ją lankydavo nuo sužadėtinės pasprukdavęs Kemalis. Britų režisieriaus „Nekaltybės muziejus“ perkeliamas į dar vieną lygmenį ir vizualiai prisipažįsta, kad myli, neįsivaizduojamo grožio merginai, kerinčiam ir melancholiškam Stambului, į kurio gatves sutemus išbėga gausybė šunų. Bosforo sąsiaurį juosianti Turkijos sostinė nejučiomis tampa neatsiejamu filmo herojumi. Čia susipina tikri faktai ir grožinė literatūra, knyga ir muziejus, atmintis ir architektūra.