Hamlet / Hamletas (1948)

Keturiais „Oskarais“ apdovanotas aktoriaus ir režisieriaus Laurence’o Olivier filmas, kuriame jis atlieka pagrindinį vaidmenį, – viena svarbiausių Shakespeare’o ekranizacijų kino istorijoje, - įrodo, jog rašytojo pjesės puikiai tinka ir kinui. „Negalėjusio apsispręsti žmogaus tragedija“, - šiais žodžiais režisierius, atlikęs ir pagrindinį vaidmenį, pradeda pasakoti istoriją. Vidinės danų princo dramos – jį kamuoja baimė, kaltė ir pareiga atkeršyti už niekingą tėvo nužudymą – įgyvendinimas yra didžiausias kiekvieno aktoriaus iššūkis ir svajonė. Tai istorija apie žmogžudystę, beprotybę ir neviltį. Karaliaus brolis Klaudijus nunuodija monarchą, pasisavina karūną ir mirusiojo našlę. Tėvo mirties ir skubotų motinos vestuvių sukrėstą Hamletą aplanko tėvo vėlė ir atskleidžia siaubingą išdavystę. Norėdamas atkeršyti Klaudijui, jis inscenizuoja rūmų spektaklį, atkuriantį žmogžudystės sąmokslą, kad sužadintų kaltųjų sąžinę. Įvykdytas nusikaltimas paliečia kiekvieną tragedijos personažą ir veda kančios, baimės ir nevilties keliu link beprotybės
Žymiausio anglų poeto ir dramaturgo kūryba – beribis įkvėpimo šaltinis bet kurios kartos režisieriui. Atsidūrusi talentingo kino kūrėjo rankose, ji ne tik nepraranda savo aktualumo, bet ir įgauna naujų prasmių Laurence‘as Olivier – žmogus, gyvenęs Šekspyru. Romeo, Hamletas, Makbetas, Henrikas V, Jagas, Koriolanas, Ričardas III, Lyras, Titus Andronicus, Malvolio, Otelas, Šeilokas – visus šiuos vaidmenis britų aktorius yra daugybę kartų įkūnijęs teatro scenoje. Visada norėjęs išlikti teatro žmogumi, jis vis dėlto neretai vaidindavo filmuose, o šešis kartus netgi pats buvo atsisėdęs į režisieriaus kėdę. Visiškai nieko keisto, kad pusė jo režisuotų filmų – būtent Šekspyro ekranizacijos. „Henrikas V“ (1944), „Hamletas“ (1948) bei „Ričardas III“ (1955) sudaro savotišką, jo asmeninę, Šekspyro trilogiją. Režisierius praktiškai nekeitė pjesės teksto, tačiau gerokai jį sutrumpino tam, kad filmo trukmė neviršytų dviejų valandų su puse. Be abejonės, L. Olivier sukūrė įsimintiniausią „Hamleto“ ekranizaciją, pelniusią ne tik keturis „Oskarus“, bet ir „Auksinį liūtą“ Venecijoje. Sklandantis rūkas, į stačią uolą atsimušančios bangos, Hamleto pokalbis su jo tėvo šmėkla pilies viršūnėje, ilgi bei tamsūs koridoriai tikrai ilgam liks žiūrovų atmintyje. Svarbu nepamiršti, kad L. Olivier „Hamletas“ – labiau drama negu tragedija.