Jonvabalių kapas / Grave of the Fireflies / Hotaru no haka (1988)

Japonija. Antrojo pasaulinio karo paskutiniosios dienos. Istorija apie du vaikus, atsidūrusius šių įvykių sūkury bei turinčius tik vienas kitą. Seita (vyresnysis brolis) ir Setsuko (mažametė sesuo) per eilinę lėktuvų ataką netekę motinos ir priversti paliki savo namus, prieglobstį randa pas tetą. Tačiau laikas sunkus, niekas nenori užsikrauti sau ant galvos dar dviejų alkanų burnų. Prasidėję priekaištai priverčia Seitą apsispręsti. Susirinkęs visus daiktus jis palieka tetos namus ir kartu su seserim patraukia prie upės, kur, radęs apleistą slėptuvę nusprendžia – štai čia jie ir pradės viską iš naujo. Tačiau tik jeigu viskas būtų taip paprasta...

Anime sukurtas pagal pusiau autobiografinę Akiyuki Nosakos knygą "Grave of the Fireflies" (liet. “Jonvabalių kapas”), kurią jis parašė kaip asmeninį atsiprašymą savo seseriai, kurią prarado antrojo pasaulinio karo metu.

Be galo sukrečiantis ir nepaliekantis smegeninės dar kurį laiką. Gyvenimiška realybė, nesugadinta holivudiško tragizmo, kai iš smulkmenų bandoma padaryti tragediją. Ko gero tikroviškesnis už dalį vaidybinių filmų ir išlieka begalo šiltas ir nuoširdus. Nors veiksmas vyksta karo metais, tačiau karą pamatome tik nuotrupomis. Žiūrovui leidžiama stebėti karo pasekmes, stebint dviejų vaikų bandymą išgyventi ir kabintis į gyvenimą be galo sunkiomis sąlygomis. Ypač stiprus Seitos, kaip brolio vaidmuo, kurio begalinis atsidavimas išties pakeri iki ašarų. Per visą anime matome jo nepaprastai dideles pastangas apsaugoti savo mažametę sesytę Setsuko ne tiek nuo fizinės žalos, kiek nuo paties suvokimo to, kas vyksta aplink. Visada besišypsantis, kad ir kaip bebūtų sunku, tačiau jis dar tik vaikas, kurio pečius užgulė visai nevaikiška našta. Ir jis taip pat be galo kenčia, tik neleidžia to sau parodyti dėl šalia esančios mylimiausio likusio žmogelio sesytės Setsuko. Nors filmukas sukurtas prieš dvidešimt metų, tačiau piešimas iš tiesų detalus ir malonus akiai. Veiksmas niekur neskuba ir taip leidžiama įsijausti į kiekvieną akimirką. Kartais pasigirstanti nuostabi švelni ir lyriška foninė muzika tik sustiprina patį įspūdį. Turbūt vienas realistiškiausių kada nors sukurtų anime kino istorijoje, ne veltui turintis tokį aukštą reitingą.