Keturi tankistai ir šuo / Czterej pancerni i pies (1 sezonas) (1966)

Šis 21 serijos karinis nuotykių filmas, buvo sukurtas pagal to paties pavadinimo lenkų rašytojo Janusz Przymanowski -“Czterej Pancerni i pies” romaną. Tai filmas apie tanko ekipažą ir jų šuns Šariko, pavojingus, pilnus nuotykių ir gan linksmus nutikimus, antrojo pasaulinio karo pabaigoje. Filmas sumušęs visus žiūrimumo rekordus, iškilęs iki populiariausių filmų sąrašo ir mielai žiūrimas iki šiol.

Prieš keturis dešimtmečius vaikams sukurtą pasakėlę, pavadintą „Keturi tankistai ir šuo“, iki šiol kasmet tebežiūri jauni ir seni Lenkijos gyventojai. Šis filmas pripažintas pačiu populiariausiu visų laikų lenkų serialu.
Lietuvoje „Keturi tankistai ir šuo“ irgi buvo mielai žiūrimas, nepaprasto populiarumo filmas sulaukė ir Rusijoje (ten dažniausiai vadintas „Trys lenkai, gruzinas ir šuo“) ir – sunku tuo patikėti! – Vokietijoje („Vier Panzerfahrer und ein Hund“). Filmo siužetas vienoje tų šalių prasideda, kitoje pergalingai pasibaigia.

Trumpa serialo istorija

1962 metais Lenkijoje buvo paskelbtas jaunimui skirtos knygos kariuomenės tradicijų tema konkursas. Pulkininkas Janušas Pšimanovskis (Janusz Przymanowski) per vėlai sumanė jame dalyvauti. Teko diktuoti, kitaip nebūtų suspėjęs. Per 3 mėnesius sukūrė apysaką „Keturi tankistai ir šuo“. 1964 metais ji išspausdinta 10 tūkstančių egzempliorių tiražu, pakartotiniai leidimai buvo kelis kartus didesni.
Šešiolikmečio Janeko Koso nuotykiai atkreipė televizininkų dėmesį. Pulkininkas su žmona ėmė rašyti scenarijų, kurio siužetai nutolo nuo knygos. O pats filmas skiriasi ir nuo scenarijaus, nes geri aktoriai repetuodavo ir ieškodavo žodžių tol, kol dialogai imdavo skambėti gyvai, natūraliai.
Ar realūs nufilmuoti įvykiai? Dokumentiniu šio filmo tikrai nepavadinsi. Lenkų tankai apskritai nedalyvavo šturmuojant Berlyną, taigi negalėjo ten atsirasti ir šaunioji tankistų komanda… Tačiau po premjeros filmo kūrėjai gavo daug Antrojo pasaulinio karo veteranų laiškų, kuriuose jie pranešdavo atpažinę kai kurias savo biografijos detales, mūšių epizodus. Po karo buvo praėję vos 20 metų.
Iš viso sukurta 21 serija. Filmas per televiziją pradėtas rodyti 1966-aisiais. Vėlesnės serijos tuo metu dar buvo kuriamos, paskutinės nufilmuotos 1970 m.
„Keturi tankistai ir šuo“ nepretenduoja į oficialios karo kronikos statusą. Tankas su draugiška komanda lyg dirižablis pakilęs virš kraujo, politikos, ideologijos, o duoklę cenzūrai filmo kūrėjai papildė nemaža humoro, ironijos doze.
Filme buvo dvi gražios merginos – Lidka (aktorė Malgožata Niemirska) ir Marusia (aktorė Pola Raksa). Lenkijos vyrai pasidalijo į dvi stovyklas – vieni tapo sentimentalios, moteriškos blondinės Lidkos, kiti – inteligentiškos rudaplaukės (visai naujas moters įvaizdis lenkų kine) Marusios gerbėjais. Man labiau patiko Marusia! Panašiai vėliau vyrams teko dalytis ABBA merginas. O Janekas, be abejo, užkariavo visų moterų širdis. Buvo tikras didvyris, kaip pasakos herojus, dabar pasakytume – ir sekso simbolis.
To meto gražiausia Lenkijos moterimi vadinta Pola Raksa (gimė 1941 m. Baltarusijoje, Lydoje, po karo su šeima persikėlė į Lenkiją) studijavo ne tik aktorystės meną, bet ir polonistiką Vroclavo universitete. Po „Tankistų…“ dar kurį laiką vaidino teatre, šmėkštelėjo keliuose filmuose – ir dingo. Spaudoje buvo teigta, kad ji jau dešimtį metų domisi tik mada, kuria damoms puošnius drabužius. Su savo Janeku per 40 metų ji buvo susitikusi tik kartą – televizijos spektaklyje.
Kodėl tanko pavadinimas - RUDY? Tankas taip pavadintas rudaplaukės Marusios garbei. Numeris 102 atsirado atsitiktinai. Vienas filmuotų tankų tikrai buvo su numeriu 1020. Tačiau Vesterplatės didvyrių vardo pirmoji tankų brigada (I Brygada Pancerna im. Bohaterow Westerplatte), kurios kovas Antrajame pasauliniame kare stengtasi atspindėti filme, savo techniką žymėjo triženkliais kodais. Teko paskutinį nulį užtušuoti.
Knygos herojai važinėjo dviem tanko modeliais – senesniu T-34-76 (jį galima atpažinti iš trumpo vamzdžio ir mažo bokštelio) ir naujesniu T-34-85. Filme matome tik pastarąjį. Senųjų tankų jau sunku buvo rasti. Daugelis filmuotų tankų buvo pagaminti Lenkijoje 1951–1956 metais. 1989-aisiais Lenkijos kariuomenė nustojo eksploatuoti T-34-85. Beveik visus juos sulydė, tik keletas pateko į muziejus, memorialų vietas. Du tikri RUDY yra muziejuose Poznanėje ir prie Varšuvos.
Šį tanką turi aptarnauti 5 žmonių ekipažas, tad filme buvo „nekomplektas“. Tokias smulkmenas iki šiol mėgsta aptarinėti filmo gerbėjai.

Dublerių turėjo ir Šarikas

Ne kartą tanko ekipažą pavojingose situacijose gelbėjusį Šariką „vaidino“ išbrokuotas milicininkų šuo Trymeris. Šuniui stigo agresyvumo, tad norėta atiduoti jį neregintiesiems – bus geras draugas ir palydovas. Kaip tik tuo metu tarnybinių šunų dresavimo mokyklą pasiekė serialo kūrėjų laiškas. Jie ieškojo ramaus ir ištvermingo vokiečių aviganio.
Trymeris iškart tapo visų numylėtiniu. Gražus, protingas. Suprato, kad filmavimo aikštelėje jo vardas yra Šarikas. Šalia visuomet buvo profesionalus šunų dresuotojas, kuris gestais ir akimis aiškindavo Trymeriui užduotį, padėdavo ją įvykdyti. Tas žmogus kartais pasijusdavo nereikalingas, nes Trymeris labai atidžiai klausė, ką kalbėjo režisierius. Šuo nuolat matomas ekrane. Jei ne Šarikas, nežinia kaip būtų pasibaigęs Antrasis pasaulinis karas... Jis ir per fronto liniją veržėsi, ir sprogmenis dantyse nešė. Prireikus sustabdė mašinų koloną, padėjo nušauti vokiečių snaiperį, o rusų kareiviams – pereiti minų lauką. Graudi scena, kai jis savo sužeistam mylimam šeimininkui Janekui laižo ranką. Mažytė paslaptis: ranka buvo ištepta pasaldintu kiaušinio tryniu. Daug labiau nei Janeką Šarikas mylėjo kitą aktorių.
Kartais serialo aktoriams gelbėdavo dubleriai. Turėjo antrininkų ir Šarikas-Trymeris! Vieno jų – Spiko nuotrauka net pateko į laikraščius. Niekas nepastebėjo, kad čia – kitas šuo, nes grimuotojai, kirpėjai tvarkė ir keturkojus aktorius. Drąsusis Spikas ėjo rąstu virš „bedugnės“. Iš tikrųjų aukštis buvo nedidelis, bet Spikas puikiai vaidino: atsargiai elgėsi, kelis kartus bandė eiti, grįžo, vėl bandė. Režisierius buvo labai patenkintas. Kitas dubleris – Atakas, labai judrus ir energingas. Tai jis iššoko iš degančio namo. Labai sudėtinguose epizoduose Trymeris ir Atakas dalyvaudavo kartu.
Visi trys šunys gyvenimą baigė priglausti įvairių žmonių. Trymeris išgyveno 16 metų. Galiausiai apkurto, buvo paralyžiuotas, teko užmigdyti. Iš jo kūno padarė iškamšą, kuri stovi tarnybinių šunų dresavimo mokykloje. Ten pat pateko ir Atako griaučiai – padeda būsimiems dresuotojams mokytis anatomijos.
„Gerai vaidino tik Šarikas“, – filmuojant sakydavo režisierius, kai būdavo blogai nusiteikęs. Ir šių laikų filmo kritikai giria Šariką, dievagojasi jam priekaištų neturį. Gal kada atkreips dėmesį į jo įtartiną biografiją: gimęs Sibire, veislė – vokiška...