Legenda apie pianistą / The Legend of 1900 (1998)

1900 – ųjų sausio 1 dieną didžiuliame laive „Virdžinija“ juodaodis darbininkas (akt. Bill Nunn) rado naujagimį, gulintį citrinų dėžėje. Mažylis keistu vardu - Danny Boodmann T.D. Lemon 1900 (akt. Tim Roth) užaugo laive, kursuojančiame tarp Europos ir išsvajotosios Amerikos, tačiau taip nei karto ir neiškėlė kojos iš „Virdžinijos“. Paslaptingu būdu išmokęs groti fortepijonu ir tapęs klavišų karaliumi jaunasis virtuozas tapo žmogumi – legenda, kuris tarsi niekada ir neegzistavo. Tapęs kiekvieno laivo darbuotojo dalimi T.D. Lemon 1900 po savęs paliko aibę istorijų, kurias šiandien senam muzikos instrumentų pardavėjui (akt. Peter Vaughan) pasakoja geriausias jo draugas, trimitininkas Maksas (akt. Pruitt Taylor Vince), svarbiausiomis gyvenimo akimirkomis buvęs šalia draugo, kuris taip ir neišgirdo kaip kalba vandenynas ir nepajuto žemės po savo kojomis...

Šis filmas – tai tarsi pasaka apie magiškus įvykius, paskaninta stebuklingais herojais, apipinta nuostabia muzika ir pasmerkta tapti susižavėjimo objektu. Pasaka, nes toks didis žmogus, kokiu buvo Danny Boodmann T.D. Lemon 1900 negalėjo oficialiai neegzistuoti ir likti nepastebėtu. Pasaka, nes mažas berniukas, augęs laivo kūrykloje tiesiog negalėjo vieną dieną įžengti į banketinę salę ir, vos jo pirštams palietus fortepijono klavišus, sugroti melodiją, pakerėjusią „Virdžinijos“ keleivius.

Net ir filmo pasakojimo tempas primena pasaką ir jūrą (ne veltui veiksmas vyksta vandenyne) – vietomis tylus, ramus ir melancholiškas, vietomis banguojantis, įaudrintas ir nenuspėjamas.

Filmo dabartis pinama su praeities prisiminimais, kalbama apie kelis laikotarpius iškart. Nors dažniausiai tokie veiksmai išbarsto siužetinę liniją ir sukuria šokinėjančios minties įspūdį „Legendoje apie pianistą“ viskas priešingai – siužeto vingiai ir posūkiai, praeitis, stovinti dabarties kelyje netrukdo viena kitai ir sukuria intrigą bei žiūrovo susidomėjimą....