Pina (2011)

„Trapi ir stipri. Įsiklausanti ir įsižiūrinti. Peržengianti savo ribas. Ji buvo panaši į namą, kurio palėpėje gausu lobių. Ji viską matė. Net užsimerkusi! Šokome ir nuolat juokėmės. Visados buvome kartu. Pinos rankose viskas virsdavo auksu. Vienu metu būdavome ir vaikai, ir seniai. Ji išgyvendavo kiekvieną šokio minutę. Skatino mus ginti savo šokį. Kiekvieną gestą, žingsnį, judesį. Jos kūriniai kalbėjo apie meilę ir skausmą, grožį ir liūdesį, vienatvę. Pina leisdavo liūdėti, širsti, verkti, juoktis, rėkti. Ji slypėjo kiekviename iš mūsų. O mes buvome jos dalis." Neprilygstamoji vokiečių choreografė Pina Bausch mirė 2009 metų vasarą. Šis šokio filmas sukurtas jai. Kelionėje po jos kūrybą filmas lydi legendinę trupę. Jie šoka teatro scenoje, industriniuose Vupertalio miestovaizdžiuose ir gamtoje – vietose, kur prabėgo 35-eri kūrybiniai Pinos metai. Tai pribloškiantis, jutimiškas jos meno ir grožio pašlovinimas. Vokietija pristato šį filmą „Oskarui". „Ne, ne uraganas nušlavė sceną, čia buvo... pasirodymas žmonių, kurie judėjo kitaip, nei buvau anksčiau matęs, ir sujaudino taip, kaip dar niekada nebuvau sujaudintas. Vos po kelių akimirkų gerklėje užstrigo gumulas, o po kelių neapsakomo susižavėjimo minučių davęs jausmams laisvę nenumaldomai verkiau. Taip man dar niekad nebuvo nutikę... gal tik gyvenime ar kartais kino teatre, bet ne žiūrint surepetuotą pasirodymą, neišskiriant choreografijos. Tai buvo ne teatras, ne baletas ir toli gražu ne opera. Pina, kaip žinote, sukūrė naują meną. Šokio teatrą," – sakė Wimas Wendersas.