Apokalipsė. Antrasis pasaulinis karas / Apocalypse: The Second World War (2009)

Pasaulis ką tik pagerbė žuvusiųjų II-ajame Pasauliniame kare atminimą ir atšventė pergalės prieš Trečiojo Reicho Vokietiją dieną. Ta pačia proga LRT laida "Kine kaip kine” prisiminė Pirčiupių tragediją ir parodė lietuviško kino juostą "Faktas”.

Be abejo, ne sutapimas ir tai, jog mūsų kino ekranuose dabar siautėja Didžiojo Tėvynės karo herojus – karininkas Kotovas.

Tiesa, nors ir keista, ši apžvalga ne apie saulės nualintųjų pasipriešinimą ir ne apie megalomaniakiškus garsiojo rusų režisieriaus polinkius.

Mąstančiam ir jaučiančiam žiūrovui siūlyčiau pataupyti savo kino biudžetui skirtas lėšas ir rinktis kai ką labiau vertą dėmesio. Juo labiau, kad kalbant apie II Pasaulinio karo tematiką, rinktis yra iš ko.

Ar kada nors susimąstėte, ką turėjo jausti Didžiosios Britanijos gyventojai, kai kritus visai Vakarų Europai, jie, rodos, liko vieni akistatoje su Hitlerio karine mašina? Iš tiesų, tai turėjo atrodyti kaip pati tikriausia Apokalipsė. "Apocalypse: The Second World War” – taip ir vadinasi 6 dalių populiariosios dokumentikos mini-serialas, kurį sumontavo prancūzų kūrybinė grupė. Būtent, sumontavo, nes filme panaudota tik autentiška dokumentinė vaizdo medžiaga. Čia neišvysite įprastinių tokioms programoms amžininkų ir specialistų interviu, autoriai nenufilmavo nė vienos inscenizacijos. Viskas, ką matote ekrane, – tikra, užfiksuota ideologinės propagandos metraštininkų, karo korespondentų ar tiesiog to meto įvykių liudininkų. Tarp jų, ir garsaus amerikiečių režisieriaus Johno Hustono nufilmuoti kadrai. Tiesa, tie kas daugiau ar mažiau domisi II-o Pasaulinio karo istorija, kažin ar čia atras naujų faktų, tačiau nematytų kadrų tikrai išvys ne vieną. Autoriai nuveikė nemažą darbą peržiūrėdami protu nesuvokiamų apimčių archyvus. Filme apstu neseniai išslaptintų ar tik dabar atrastų kadrų.
Technologiniu požiūriu "Apocalypse: The Second World War” – tikra naujovė. Visose filmo scenose (išskyrus juodai baltus Holokausto epizodus) vaizdas buvo visiškai atnaujintas, suteikiant kadrams spalvą ir pritaikant juos High Definition standartams. Pirmoji reakcija tik pradėjus peržiūrą – nejaugi tai iš tiesų 70 metų senumo kadrai?

Didžiausias "Apocalypse: The Second World War” privalumas – nuoseklus naratyvinis elementas. Tam reikalui autoriai pasirinko dramatiško politinio-karinio trilerio formą. Tai vientisa karo įvykių eigos chronologija, nuo Hitlerio atėjimo į valdžią iki Trečiojo Reicho žlugimo. Kiekviena serija užbaigiama vadinamuoju cliffhanger elementu (kai epizodas nutraukiamas pačiu įdomiausiu momentu), kuris kartu su puikiai parašytais užkadriniais komentarais bei meistriško montažo dėka išlaiko įtampą ir prikausto žiūrovo dėmesį. Filmo kūrėjai mums pasakoja epinę istoriją. Jie nenuklysta į šalį, nesivelia į smulkmenas. Juos domina stambus vaizdas, the big picture. Kaip buvo formuojama politinė ir karinė strategija? Kada ir kokius karo eigai lemtingus sprendimus priėmė kovojančių pusių lyderiai? Kaip karo reikmėms buvo pajungiama okupuotų šalių pramonė ir gyvoji jėga? Juk karo vedimo metodika, apibrėžiama sąvokos war of attrition (kai karas laimimas kryptingai naikinant priešo žmogiškuosius išteklius ir ekonominius resursus), pilnu pajėgumu buvo pradėta naudoti būtent II-o Pasaulinio karo metais. Vienas iš iškalbingiausių pavyzdžių – Drezdeno miestas, kurį sąjungininkų bombonešiai sulygino su žeme, siekdami galutinai sunaikinti industrinį Vokietijos potencialą ir įbauginti vokiečių tautą.

Tačiau svarbiausias vaidmuo filme visgi atitenka paprastiems žmonės ir eiliniams kareiviams, kurie kovojo šiame kare. Kas jei ne jų nuotaikos, išgyvenimai, džiaugsmai ir skausmas geriau perteiktų II-o Pasaulinio karo metais tvyrojusią atmosferą, leistų bent šiek tiek paragauti šių sudėtingo likimo žmonių gyvenimo skonio. Filmas ne veltui buvo reklamuojamas su skambia fraze "ordinary people in extraordinary times” (paprasti žmonės, neįprasttais laikais). Visa tai juostai suteikia kūrinio sielą ir paverčia filmą kažkuo daugiau nei mechaniniu faktų išdėstymu televizijos ekrane.
"Apokalipsėje” išvysite nemažai sukrečiančių kadrų – belgų pabėgėliai, traukiantys į Paryžių; kolonų bombardavimas; po Varšuvos getą besiblaškanti jauna žydė su negyvu kūdikiu ant rankų; nuostabiai karo pabaigą charakterizuojanti scena, kurioje amerikiečių karių apsuptyje matome berniuką su "Hitler-Jugend” uniforma ir ašaromis akyse; galų gale, neišvengiami kadrai iš koncentracijos stovyklų, kuriuos užfiksavo jas išvadavę amerikiečių kariai. Ir tai tik maža dalis sunkiasvorio turinio, kurio turėtų vengti silpnesnių nervų žiūrovai.

Atskiro paminėjimo nusipelnė ir filmo garso takelis. Jį kurti buvo pakviestas japonų kompozitorius Kenji Kawai, išgarsėjęs su muzika pilno metražo japoniškos animacijos filmams "Ghost in the Shell” ir "Ghost in the Shell 2: Innocence”. Čia jis pritaiko visą savo patirtį. "Apocalypse: The Second World War” garso takelis labai įvairus. Kai kurios melodijos primena Ennio Morricone kūrybą, sunkią karo nuojautos ar karo nusikaltimų gėdą dažniausiai perteikia klaustrofobiškos tamsiojo ambiento kompozicijos, karinius veiksmus lydi dudenantys martial music žanro maršai. Kenji Kawai atliko puikų darbą, garso takelis prideda filmui papildomo emocinio svorio ir taikliai iliustruoja temą.

Peržiūrėjus filmą, nejučiomis norisi jį palyginti su garsiaja J.R.R.Tolkieno knyga "Žiedų Valdovas”. Beprecedentė Blogio ir Gėrio kova? Naivus palyginimas? Galbūt, tačiau nepamirškime, jog Tolkienas didžiąją dalį savo trilogijos parašė būtent karo metais ir "Žiedų Valdovo” paralelės su abiem pasauliniais karais yra akivaizdžios. Žinoma, Tolkienui viskas atrodė žymiai paprasčiau. Jis negyveno Rytų Europoje. Juk kai 1945-ųjų gegužės 9 d. Tarybinė armija virš Reichstago iškėlė rudoną vėliavą, karas baigėsi ne visiems. Kai kuriems jis tik prasidėjo. Dar vienas, nedidelis pliusas "Apocalypse: The Second World War” kūrėjams, nes jie bent šiek tiek užgriebia mažesnio blogio sampratą.

Kaip ten bebūtų "Apocalypse: The Second World War” – tai greičiau filmas-perspėjimas, nei pažintinė-dokumentinė programa. Daugelyje jo scenų slypi stiprus emocinis užtaisas, kuris žiūrovui nuolatos primena, koks globalus ir destruktyvus buvo šis karas. "Apocalypse: The Second World War” sėkmę puikiai iliustruoja po šio filmo premjeros "National Geographic” kanalu pasipylusių pasekėjų virtinė. Kanalas "The History Channel” jau parodė net 3 nuspalvintas II-o pasaulinio karo kronikas – "The Lost Evidence”, "WWII: The Lost Color Archives” ir "WWII in HD”. Deja, nors ir kokybiškai atlikti, nė vienas iš jų nepasiekia tokio įtaigumo, kaip "Apocalypse: The Second World War”