Viršūnės sveikatos širdis


Titulinis Įgimtos širdies ydos ŠIRDIES SANDARA Širdis — tai raumeninis, netaisyklingo kūgio formos, daugmaž kumščio dydžio ertminis organas, gulintis ant diafragmos ir užimantis didžiąją tarpuplaučio dalį: du trečdaliai guli kairėje, o vienas trečdalis — dešinėje nuo vidurinės krūtinkaulio linijos dažnai klaidingai galvojama, kad širdis yra kairėje krūtinės ląstos pusėje.

Širdies sandara - Vaiko Širdies Asociacija

Širdis vidutiniškai sveria — g moters mažiau nei vyro. Širdies masė itin priklauso nuo žmogaus fizinės būklės, aktyvumo, veiklos pobūdžio. Platesnis širdies galas, vadinamasis pagrindas, nukreiptas atgal ir į viršų, o smailesnis — viršūnė — atsukta žemyn, į kairę ir priekį. Viršūnės sveikatos širdis žmonių širdies viršūnės trinksnis gerai moksonidino vaistas nuo hipertenzijos krūtinės ląstos paviršiuje.

Viršutinė širdies riba pagrindas viršūnės sveikatos širdis sutampa su linija, išvesta per šonkaulių III poros kremzlių prisitvirtinimo prie krūtinkaulio vietą.

  • Mūsų, lietuvių, nedaug, mūsų kasmet miršta daugiau nei gimsta, dalis palieka tėvynę ir išvažiuoja.
  • Mielių gydymas nuo hipertenzijos
  • Kaip natūraliais būdais stiprinti širdį?
  • Plaučių pusmėnulinis plautinis vožtuvas
  • 10 patarimų, jei norite nesirgti širdies ir kraujagyslių ligomis - DELFI Sveikata
  • Norėdami atsivėsinti galite smarkiai sau pakenkti: kardiologas įvardijo 3 pagrindines klaidas   47 Kaip prižiūrėti sveikatą vasarą ir ką reikėtų daryti, kad išvengtume su širdimi susijusių sveikatos problemų — skaitykite pranešime spaudai.

Iš širdies pagrindo prasideda 6 stambios kraujagyslės, kuriomis atiteka arba išteka iš širdies kraujas. Dešinioji riba eina 2 — 3 cm į dešinę nuo dešiniojo krūtinkaulio krašto, o kairioji leidžiasi žemyn nuo III šonkaulio iki širdies viršūnės.

Širdies padėtis itin priklauso nuo žmogaus amžiaus vaiko — aukščiau, senyvo — žemiau ir kūno sudėjimo kresno — aukščiau, liekno — žemiau. Žmogaus širdis susideda iš 4 kamerų: dviejų skilvelių ir virš jų — dviejų prieširdžių.

Širdies sveikata būtina rūpintis ne tik susirgus - DELFI Gyvenimas

Širdies pertvara dalija širdį į kairiąją arterinę ir dešiniąją veninę puses. Dešinysis skilvelis — tai abiejų tuščiųjų venų įtekėjimo vieta jos čia iš viso organizmo atneša veninį kraująo į kairįjį atsiveria 4 plautinės venos, kuriomis teka deguonimi įsotintas arterinis iš plaučių. Dešinįjį skilvelį nuo prieširdžio skiria anga, kurios kraštuose tvirtinasi triburis vožtuvas, kairįjį skilvelį nuo prieširdžio atskiria dviburis vožtuvas.

Iš dešiniojo skilvelio išeina plautinis kamienas, kuris nuneša veninį kraują į plaučius. Širdies siena susideda iš trijų sluoksnių: išorinio serozinio — epikardo, viduriniojo raumeninio — miokardo, vidinio — endokardo.

Prieširdžių ir skilvelių miokardas gali susitraukti skyrium, nes šios dvi raumens dalys atskiros. Plonesnis prieširdžių miokardas susideda iš paviršinio — bendro abiem prieširdžiams ir giliojo — atskiro sluoksnio. Skilvelių miokardas storesnis: paviršinis sluoksnis bendras abiem, vidurinis ir gilusis — atskiri kiekvienam skilveliui, jų skaidulų kryptis skiriasi, jos kryžiuojasi.

Kairysis skilvelis skirtas kraujui išmesti per aortą į visą kūną didįjį kraujotakos ratądėl to jo siena storesnė 10 — 15 mmo dešinysis skilvelis susitraukdamas stumia kraują į plaučius mažąjį kraujotakos ratą viršūnės sveikatos širdis, todėl ir jo siena plonesnė 5 — 10 mm.

Beje, kairiojo skilvelio ertmė mažesnė nei dešiniojo. Širdį maitina dešinioji ir kairioji vainikinės arterijos, kurios viršūnės sveikatos širdis nuo aortos pradžios, lyg vainikai apsupa širdies sienas, išsiraizgo įvairiose širdies struktūrose.

viršūnės sveikatos širdis

Dažniausiai vyrauja dešinioji vainikinė arterija. Ji apsupa dešiniąją širdies pusę ir pereina į jos užpakalinę sritį, kur atskyla užpakalinė tarpskilvelinė šaka.

Širdies echoskopija | NORTHWAY Vilnius

Nuo kairiosios vainikinės arterijos atskyla priekinė tarpskilvelinė ir viršūnės sveikatos širdis šakos. Širdies vožtuvai Dešiniosios prieširdinės skilvelio angos kraštuose tvirtinasi triburis vožtuvas, susidedantis iš priekinės, užpakalinės ir pertvarinės burės.

Laisvieji burių kraštai per sausgyslinius siūlus siejasi su trimis speniniais raumenimis, įaugusiais į dešiniojo skilvelio sieną.

  • Šių ligų naštą galima sumažinti žinant rizikos veiksnius, pakeitus gyvensenos įpročius.
  • Ką reiškia žemesnis slėgis esant hipertenzijai
  • Užkirsti tam kelią galima laiku pastebėjus šių ligų požymius, diagnozavus ir pradėjus gydymą.
  • Toks šiuolaikinės visuomenės gyvenimo būdas — kuo puikiausias streso palydovas.
  • Kaip natūraliais būdais stiprinti širdį? - LRT
  • Здесь тоже ничего, - сказал он через несколько секунд.

Kairiosios preiširdinės skilvelio angos kraštuose tvirtinasi dviburis vožtuvas, susidedantis iš priekinės ir užpakalinės burių, kurios per sausgyslinius siūlus jungiasi su atitinkamais kairiojo skilvelio speniniais raumenimis. Jeigu susitraukia skilveliai, atgalinė kraujo srovė išplečia bures, jų kraštai susiglaudžia ir nepraleidžia kraujo atgal į prieširdžius. Dešiniajame skilvelyje esantis plautinio kamieno angos vožtuvas susideda iš 3 pusmėnulinių vožtuvėlių priekinio, dešiniojo ir kairiojopanašių į kišenes, atviras į plautinio kamieno pusę.

Kairiojo skilvelio aortos angoje esantis vožtuvas susideda iš užpakalinio, priekinio ir dešiniojo pusmėnulių vožtuvėlių, atvirų į aortos pusę.

Kiekvieno pusmėnulio, vožtuvėlio viduryje esti po sustorėjimą mazgelįlemiantį sandaresnį angų užsidarymą. Kai kraujas atsitrenkia į vožtuvus, norėdamas grįžti atgal į širdį, jie išsipučia ir susiglaudžia, uždarydami praėjimą į širdį.

Populiariausi

Pažeidus įvairius vožtuvus, kraujo srovė gali grįžti atgal į skilvelius arba prieširdžius, tuomet širdies darbas pasunkėja. Jeigu angos susiaurėja, tam tikri širdies skyriai sunkiau išstumia kraują širdis gali išsiplėsti, nusilpti. Širdies veikla Pro širdį kraujas teka dėl spaudimų skirtumo. Širdis dirba lyg siurblys, jos veikla cikliška: po susitraukimo sistolės seka atsipalaidavimas diastolė.

Iš pradžių susitraukia prieširdžiai tai vidutiniškai trunka apie 0,1s ir išstumia kraują į skilvelius.

Diana Bumelytė

Po to jie atsipalaiduoja esti jų diastolėo susitraukia skilveliai tai vidutiniškai užtrunka 0,3s. Tuo metu prieširdžiai esti atsipalaidavę. Pasibaigus skilvelių sistolei, prieširdžiai ir skilveliai dar ilsisi kartu visos širdies pauzė vidutiniškai trunka apie 0,4s. Po to susitraukia prieširdžiai, o skilveliai dar ilsisi 0,1s.

viršūnės sveikatos širdis

Taigi skilveliai ilsisi 0,5s, o susitraukia per 0,3s, prieširdžiai susitraukia per 0,1s, o ilsisi 0,7s; visas širdies darbo ciklas užtrunka 0,8s.

Vadinasi, per minutę širdis vidutiniškai susitraukia plaka kartų. Sveiko žmogaus diastolė visada esti ilgesnė nei sistolė, todėl širdis ilsisi ilgiau. Širdies susitraukimų dažnis priklauso nuo sistolės ir diastolės trukmės. Padažnėjus širdies susitraukimams, dažniausiai sutrumpėja diastolė, dėl to širdis ilsisi trumpiau ir greičiau pavargsta. Jeigu širdis susitraukia rečiau, tai diastolė esti ilgesnė.

Širdies laidžioji sistema Širdis susitraukia automatiškai, kylant impulsams tam tikrose širdies skaidulose, vadinamose širdies laidžiąja sistema. Šios skaidulos esti šviesesnės, nes jose daugiau sarkoplazmos.

Impulsas, skatinantis prieširdžius susitraukti, kyla antiniame sinusiniame prieširdžio mazge, kuris esti dešiniajame prieširdyje šalia viršutinės tuščiosios venos angos ir dešiniosios ausytės.

Iš šio mazgo impulsai perduodami į kitą — prieširdinį skilvelių mazgą dešiniojo prieširdžio sienoje šalia triburio vožtuvo pertvarinės burės. Šis mazgas reguliuoja skilvelių susitraukimus.

Nuorodos kopijavimas

Nuo jo žemyn nutįsta vadinamasis Hiso pluoštelis, kuris ties raumeninės skilvelių pertvaros pradžia dalijasi į dvi kojytes dešiniąją ir kairiąjąišsišakojančias skilvelių miokarde.

Tuomet impulsas kyla skilveliuose, ir jie susitraukia. Pažeidus kurią nors laidžiosios sistemos vietą, sutrinka širdies susitraukimų dažnis ir stiprumas pvz.

Kartais pasitaiko papildomų didžiosios sistemos skaidulų, kurios gali skatinti papildomus širdies susitraukimus. Tuomet širdis plaka daug dažniau atsiranda tachikardija. Kartu su laidžiosios sistemos skaidulomis keliauja ir širdies nervinės skaidulos, kurios gali keisti širdies susitraukimų pobūdį: parasimpatinės skaidulos, kurios čia atkeliauja su klajokliu nervu, slopina, o simpatinės, atėjusios iš viršutinių simpatinio kamieno mazgų — skatina hipertenzijos senatvėje gydymo schemos susitraukimus.

viršūnės sveikatos širdis

Širdies ritmas priklauso nuo organizmo deguonies poreikių, bendros sveikatos būklės, emocijų, - į visa tai reaguoja vegetacinė nervų sistema, keisdama širdies darbą. Pavyzdžiui, jeigu padidėja kraujo spaudimas, prosoreceptoriai, esantys miego antyje, siunčia impulsus į širdį slopinančius centrus pailgosiose smegenyse. Iš jų per klajoklį nervą atsklinda širdies susitraukimus retinantys ir silpninantys impulsai, dėl to kraujospūdis — taip pat mažėja.