Nokturija ir hipertenzija


Lytinė sistema Šlapinimosi sutrikimai ir šlapimo nelaikymas Šlapinimosi sutrikimai ir šlapimo nelaikymas — dažnos kreipimosi į gydytoją priežastys. Jos dažniau atsiranda vyresnio amžiaus asmenims; šiuo metu maždaug 15 proc.

Diuretikų tabletės

Apatinių šlapimo takų AŠT disfunkcija sukelia apatinių šlapimo takų simp tomus. Naujesnėje terminologijoje apatinių šlapimo takų simptomai skirstomi į kelias grupes: šlapimo tėkmės obstrukciniuskaupimo prisipildymo dirgi nimopo šlapinimosi atsirandantys suaktyvėjusios šlapimo pūslės simptomai ir šlapimo nutekėjimo iš šlapimo pūslės obstrukcija. Šlapimo tėkmės simptomus paprastai sukelia AŠT obstrukcija, dėl kurios šlapimo tėkmė nutrūksta, skyla, yra lėta, po pasišlapinimo lieka varvėjimas ir šlapinantis reikia stangintis.

Kaupimo simptomai — tai dažnas šlapinimasis dieną, šlapinimasis naktį, neatidėliotinas noras šlapintis ir šlapimo nelaikymas. Po šlapinimosi atsirandantys simptomai — tai nevisiško nusišlapinimo jausmas ir varvėjimas po nokturija ir hipertenzija.

Pastarasis simptomas dažniausiai yra sukeltas gerybinės priešinės liaukos hiperplazijos, bet gali būti ir dėl šlapimo nelaikymo, kai dubens dugno raumenys yra susilpnėję. Šlapimo tėkmės simptomai vyresnio amžiaus vyrams — greičiau yra taisy klė, o ne išimtis. Gerybinės priešinės liaukos hiperplazijos požymiai ir simptomai rasti 70 proc. Šlapimo nelaikymas dažnai pasitaiko moterims, todėl daugelis mano, kad tai yra normalu. Sumažėjusi šlapimo pūslės talpa ir nevalingi šlapimo pūslės susitraukimai rasti net 20 proc.

Apie 10—20 proc. Atlikus tyrimus, paaiškėjo, kad trečda liui pacientų, kurie yra vyresni nei 60 metų, kartais nevalingai nuteka šlapimas. Tarp hospitalizuotų ir prieglaudose gyvenančių vyresnio amžiaus asmenų šis šlapimo nelaikymo procentas dar didesnis. Į enurezę vaikystėje šlapinimasis į lovąpirminę ar antrinę, reikia žiūrėti kaip į simptomą, o ne specifinę diagnozę. Dažniausiai pasitaiko pirminė enurezė, brendimo sutrikimas, kartais turintis šeiminį pobūdį. Antrine enureze vadina mas sutrikimas, kai normaliai laikiusiam šlapimą vaikui atsiranda enurezė.

nokturija ir hipertenzija

Antrinė enurezė gali atsirasti dėl emocinio streso pvz. Šiems vaikams bak teriurija gali sukelti nevalingus šlapimo pūslės susitraukimus. Daugelis vaikų su dieniniu ar naktiniu šlapimo nelaikymu 99 proc. Pacientai Enurezė dažniausiai pasitaiko maždaug iki 4—5 metų amžiaus. Daugelis vaikų su šlapinimosi sutrikimais neturi anatominių ar neurologinių sutrikimų, sukeliančių jų enurezę.

Įvairaus amžiaus vaikams reikėtų įtarti ŠTI, jei jiems atsiranda antrinė enurezė ir jei karščiavimas laikosi ilgiau nei 48 valandas.

Šlapinimosi sutrikimai dažni vyresnio amžiaus vyrams. Priešinės liaukos padidėjimo laipsnis nebūtinai koreliuoja su prostatiniais simptomais.

Kai kuriems jauniems vyrams su nepadidėjusia priešine liauka stebimi prostatiniai simpto mai tiesiosios žarnos tyrimo metu, tai vadinama įstrigusi priešinė liauka. Šlapimo nelaikymas dažniau pasitaiko moterims nei vyrams.

Ypač šis sutri kimas pastebimas daug kartų gimdžiusioms moterims po menopauzės, konfūzy tiems pacientams ir tiems, kurių judrumas nokturija ir hipertenzija. Nuo amžiaus priklausantys šlapimo pūslės pakitimai — tai sumažėjusi talpa, padidėjęs liekamojo šlapimo tūris, sustiprėję nevalingi nokturija ir hipertenzija pūslės susitraukimai m. Šlapimo nelaikymas stebimas 26 proc. Simptomų pobūdis Prostatinius simptomus galima suskirstyti į dvi kategorijas: obstrukcinius simp tomus pvz.

Kai kuriems pacientams yra nustatyti ir prostatiniai simptomai, ir simptomai, susiję su m. Gerybinės priešinės liaukos hiperplazijos GPLH simptomai dažnai sustiprėja ir vėl susilpnėja, galbūt dėl dinaminių veiksnių įtakos kaip šlapimo pūslės tonusas, šlapimo pūslės kaklelio obstrukcija ir priešinės liaukos bei kap sulės tonusas.

nokturija ir hipertenzija

Ūmi stresinio ar primygtinio šlapimo nelaikymo pradžia rodo galimą infek ciją. Palaipsnė stresinio nelaikymo pradžia, ypač po menopauzės ar kiaušidžių pašalinimo, rodo estrogenų trūkumą.

Lėtinis inkstų nepakankamumas: svarbios ligos savybės

Kai ištekančio šlapimo kiekis nedidelis ar vidutinis ir nelaikymas sutampa su padidėjusio spaudimo pilvaplėvės ertmėje epizodais, galimas stresinis šlapimo nelaikymas. Dideli nutekančio šlapimo kiekiai ir šlapimo nelaikymas, susijęs su pilnos pūslės jausmu, rodo suaktyvėju sią šlapimo pūslę su m.

Staigus didelių šlapimo kiekių nutekėjimas, nesusijęs su padidėjusiu spaudimu pilvo ertmėje, rodo nevalingus m. Nokturija ir hipertenzija jusios šlapimo pūslės simptomai dažnas šlapinimasis, šlapinimasis naktį ir nea tidėliotinas noras šlapintis gali būti ir be šlapimo nelaikymo. Vidutinio sunkumo varvėjimas rodo iš dalies nepraeinamus šlapimo takus, persipildymą ar įgytą bei įgimtą anomalijas.

Šlapimo pūslės dienynas, kuriame kelias dienas žymimas šlapimo nutekėjimo dažnumas, tarpai tarp šlapinimųsi, koks jausmas atsiranda šlapimo nutekėjimo metu ar kokia veikla užsiimama, suvartojamų skysčių kiekis ir tipas dažnai padeda nustatyti šlapimo nelaikymo priežastis.

Funkciniai vaikų šlapinimosi sutrikimai — tai padidėjęs ar sumažėjęs šlapi nimosi dažnis, neatidėliotinas noras šlapintis, dizurija, naktinė enurezė, šlapimo varvėjimas dieną, kai higieniniai įgūdžiai jau įgyti, karščiavimas, pilvo skaus mas, tarpvietės skausmas, vidurių užkietėjimas ir enkoprezė.

Simptomų dažnu mas ir sunkumas tokie nokturija ir hipertenzija, kad dažnai tuo pačiu šlapinimosi sutrikimu sergantys vaikai turi skirtingus simptomus.

Šlapinimosi sutrikimai ir šlapimo nelaikymas

Dažniausi simptomai — tai padažnė jęs šlapinimasis ir neatidėliotinas noras šlapintis. Dizuriją gali sukelti šlapimo pūslės disfunkcija be infekcijos, nors visuomet reikia pagalvoti ir apie ŠTI.

Šlapinimasis naktį, kai per naktį nusišlapinama du ir daugiau kartų, su amžiumi dažnėja. Tyrimai rodo, kad nokturija stebima 55 proc. Šio simptomo dažnis panašus ir vyrų, ir moterų, nors kai kuriuose tyrimuose nustatyta, kad šiek tiek dažniau pasitaiko vyrams.

Tai viena iš dažniausių sutrikusio miego priežasčių. Susiję simptomai Pacientams, kurie serga priešinės liaukos hipertrofija, dažnai nustatoma mikros kopinė ar ryški hematurija dėl kraujagyslių, einančių virš padidėjusios priešinės liaukos, plyšimo. Norint nustatyti, kad tai nėra akmenys ar navikai, reikia atlikti cistoskopinį tyrimą ar intraveninę pielografiją.

nokturija ir hipertenzija

Nokturija ir hipertenzija, neurologinės ligos ir šlapimo pūslės vėžys gali sukelti hematuriją ir kitus GPLH simptomus. Be to, dėl palaipsnės obstrukcijos, kurią sukelia priešinės liaukos ar naviko didėjimas, gali išsiplėsti ir labai padidėti šlapimo pūslė ir atsirasti šlapimo nelaikymas dėl per sipildymo. Šlapimo susilaikymas dažniau atsiranda, kai prostatiniai simptomai išsivysto per trumpesnį nei 3 mėnesių laikotarpį ar atsiranda dėl vaistų. Šlapimo susilaikymas retesnis, kai simptomai vystosi palaipsniui.

Pasikartojančiu cistitu dažniau serga pacientai su nuolatiniu liekamuoju šlapimu pūslėje dėl agoniškos šlapimo pūslės, nokturija ir hipertenzija pūslės divertikulo, priešinės liaukos hipertrofijos ar cukrinio diabeto.

Nikturija reta esant stresiniam nelaikymui, bet dažna, kai yra m. Neati dėliotinu noru šlapintis ir dažnu šlapinimusi skundžiasi pacientai, kuriems įta riamas stresinis nelaikymas, bet dažniausiai yra esant m. Valingas nelaikymo nuslopinimas paprastai nokturija ir hipertenzija pacientams su stresiniu nelaikymu, bet mažiau tikėtinas esant m.

Veiksniai, sukeliantys ir sunkinantys simptomus Stresinį šlapimo nelaikymą gali sukelti ar sustiprinti kosėjimas, daiktų kėlimas, fiziniai pratimai ir pozos pakeitimai.

Šlapimo nelaikymą dėl m.

Vaistai, kurie gali sukelti ar sustiprinti stresinį šlapimo nelaikymą, — tai metil dopa, prazosinas, fenotiazinai, diazepamas, kofeinas ir diuretikai. Vaistai, kurie gali sukelti šlapimo susilaikymą, — tai αadrenerginiai vaistai, kalcio kanalų blokatoriai, anticholinerginiai, androgenai, antihistamininiai ir tokie simpato mimetikai kaip efedrinas ir pseudoefedrinas.

Psichotropiniai ir raminamieji vaistai gali sumažinti paciento budrumą ir paskatinti ar sukelti šlapimo nelai kymą. Kai kurie autonominę nervų sistemą veikiantys vaistai sukelia šlapimo nelaikymą, o kiti — šlapimo susilaikymą. Skysčių vartojimo laikas, tipas ir kiekis turi labai didelį poveikį nikturijai.

Pirminė polidipsija, diabetas, necukrinis diabetas ir hiperkalcemija sustiprina nikturiją. Širdies nepakankamumas, venų nepakankamumas, diuretikai, cistitas, sumažėjusi šlapimo pūslės talpa, suaktyvėjusi šlapimo pūslė, miego apnėja ir GPLH taip pat sukelia ar sustiprina nikturiją.

Veiksniai, lengvinantys simptomus Prostatiniai simptomai sumažėja savaime, be pastebimo priešinės liaukos dydžio sumažėjimo. Obstrukcijos simptomai ir laipsnis laikui bėgant kinta, nepaisant to, kad priešinės liaukos dydis nekinta.

  1. Vaistai nuo hipertenzijos 3 valg
  2. Po sėkmingo inksto persodinimo ir atmetimo nebuvimo pacientas turi būti kas mėnesį apžiūrimas klinikoje ir iki savo gyvenimo pabaigos.
  3. Hipertenzijos gydymas krūtinės angina
  4. Šlapinimosi sutrikimai ir šlapimo nelaikymas
  5. Adomo obuolys sergant hipertenzija
  6. Eligard | Vartojimas, šalutinis poveikis | topfilmai.lt
  7. Inkstų arterijos stenozės priežastys ir gydymas - Diagnostika - November
  8. Aterosklerozė laikoma dažniausia inkstų arterijų stenozės priežastimi.

Vaistų, kurie sustiprina šlapimo susilaikymą ar nelaikymą, vartojimo nutraukimas simptomus palengvina. Skysčių vartojimo sumažinimas, kofeino, alkoholio ar diuretikų vartojimo nutraukimas taip pat gali palengvinti šlapimo nelaikymą, nokturiją ir poliuriją. Sisteminiai ir vietiniai estrogenai dažnai sumažina stresinio nelaikymo simptomus, nors jie gali būti paskirti ir dėl kitų priežasčių.

Gydymas antibiotikais gali pašalinti cistitą, o tuo pačiu sumažinti m. Psichinės paciento būklės ar judrumo pagerėjimas taip pat dažnai palengvina šlapimo nelaikymo simptomus. Klinikinis ištyrimas Klinikinis pacientų su šlapinimosi sutrikimais ištyrimas turi apimti ir jų psichi nės, neurologinės būklės, judrumo bei bendros sveikatos būklės įvertinimą. Tiriant pilvą gali būti randama padidėjusi šlapimo pūslė. Priešinės liaukos padi dėjimas aptinkamas tiesiosios vitamino širdies sveikata tyrimo metu, nors šlapimo takų obstruk cijos simptomai gali atsirasti ir be ryškesnio priešinės liaukos padidėjimo.

Šiems pacientams įstrigusi priešinė liauka ar vidinės jos dalies padidėjimas gali būti aptinkami tik atliekant cistoskopiją. Gali būti naudinga stebėti šlapinimosi procesą. Nefrologinis ištyrimas gali rodyti galimą jutiminę ar motorinę šlapimo pūslės disfunkciją; ją kontroliuoja antras, artrito širdies sveikata ir ketvirtas kryžmeniniai nervai S2, S3, S4.

Norint įsitikinti, kad S2, S3 ir S4 yra nepažeisti, reikia patikrinti kulkš nies, kelio ir klubo tiesimą su pasipriešinimu, tiesiosios žarnos raukų tonusą.

Dubens ištyrimą reikia atlikti norint įvertinti estrogenų gamybą ir aptikti šlapimo pūslės divertikulus. Šlaplė, šlapimo pūslės trikampis ir makštis pri klauso nuo estrogenų gamybos. Tyrimo metu gali būti aptinkama didelė, išsi plėtusi nokturija ir hipertenzija pūslė, nors liekamojo šlapimo tūriui nustatyti gali prireikti sudėtingesnių tyrimų. Tipiniam pacientui, su urgentiniu šlapimo nelaikymu, liekamojo šlapimo tūris yra ml, tuo tarpu didesnis nei ml liekamojo šlapimo tūris rodo persipildymo šlapimo nelaikymą.

Diagnostiniai tyrimai Šlapinimosi dienoraštis, kuriame žymima, kokiu laiku ir koks kiekis šlapimo ištekėjo kiekvieno šlapinimosi metu, padeda nustatyti šlapinimosi sutrikimų diagnozę.

nokturija ir hipertenzija

Pacientams su šlapinimosi sutrikimais ar šlapimo nelaikymu gali būti padidėjęs liekamojo šlapimo tūris. Liekamojo šlapimo tūrį galima nustatyti atlikus nokturija ir hipertenzija pilvo tyrimą, daug kartų tiriant pacientą.

Likutis gali būti nustatytas ir atlikus kateterizaciją, pilvo ultragarsinį tyrimą ir rentgenogramą po pasišlapinimo, atlikus intraveninę pielografiją.

nokturija ir hipertenzija

Kateterio galiuko testas suteikia informacijos apie šlaplės — šlapimo pūslės jungties judrumą, vertinant stresinį šlapimo nelaikymą. Jis teigiamas, jei į šlaplę įkištas kateterio galiukas pasisuka daugiau nei 30 laipsnių nuo horizontalios padėties pakosėjus ar pasistanginus.

Pacientams reikėtų atlikti bendrą šlapimo tyrimą, kurio metu galima būtų paneigti arba patvirtinti infekciją ar hematuriją ir dėl inkstų funkcijos įverti nimo nustatyti serumo kreatinino koncentraciją. Naudingas ir stresinis testas, kai pacientas su pilna šlapimo pūsle pakosėja atsistojęs ir atsigulęs. Cistoskopija leidžia pamatyti šlapimo pūslės sieneles ir įvertinti šlaplės obs trukcijos laipsnį.

Gilių raukšlių atsiradimas šlapimo pūslės sienelėje rodo lėtinį uždegimą. Urodinaminiai tyrimai leidžia įvertinti šlapimo tėkmę ir srovės sti prumą. Atliekant urodinaminius tyrimus, iš jų ir cistometrijos, pamatuojami prisipildymo spaudimai ir m. Videourodinaminiai tyrimai kombinuoja šlapinimosi filmavimą ir kartu nokturija ir hipertenzija pamatavimą šlapimo pūslės viduje, šalia pūslės ir tiesiojoje žarnoje. Nokturija ir hipertenzija liaukos ultragarsinį tyrimą per tiesiąją žarną galima atlikti vertinant priešinės liaukos dydį ir mazgelių joje buvimą.